LIFE už Ruinų ribų: Ištraukos iš 1945 m. sukurtos Europos (-ų)
Skaitykite ištraukas iš mūsų tiesioginių internetinių diskusijų: „1945 m. susiformavusi (-ios) Europa (-os)“...
Minint 75-ąsias Antrojo pasaulinio karo pabaigos metines, Europos istorijos namuose vyko tiesioginė diskusija „1945 m. susiformavusi (-ios) Europa (-os)“, kurioje atsispindėjo tiek tiesioginis, tiek ilgalaikis karo poveikis. Pakvietėme keturis pranešėjus iš visos Europos apsvarstyti politinę aplinką Europoje po karo, taip pat įvairių visuomenių baimę ir viltis. Vykstant diskusijoms, žiūrovai iš viso pasaulio buvo raginami pateikti savo klausimus diskusijų dalyviams, kurie, be kita ko, atvėrė keletą įdomių diskusijų lyčių ir Šaltojo karo klausimais, susijusiais su Antruoju pasauliniu karu.
Karo pabaigos Europoje metinės yra sudėtingas klausimas. Nors teoriškai mus vienija kaip europiečiai, ji taip pat skaldo mus dėl įvairių būdų ir datų, kuriuos minime šį renginį nacionaliniu lygmeniu. Per diskusijas ypač išryškėjo išskirtiniai pergalės dienos atminimo būdai, kaip paaiškino Maskvos nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto aukštosios ekonomikos mokyklos profesorė Olga Malinova, kad dėl traumos sukeltų sunkumų ir nenoro atminti pergalės, gegužės 9-oji ilgą laiką nebuvo valstybinė šventė Sovietų Sąjungoje. Todėl sovietų piliečiai pagerbė pergalės dieną privačiai. Kadangi mūšiai Slovėnijoje vis dar vyko iki gegužės 15 d., pergalinės dienos minėjimas Slovėnijoje taip pat skiriasi.
Europa griuvėsiuose
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Europa atsidūrė griuvėsiuose. Reikėjo atkurti ištisus miestus, taip pat visuomeninę infrastruktūrą. Galbūt šiuolaikinei auditorijai mažiau matomos karo sukeltos emocinės traumos. Šeimos buvo iškeldintos ir atskirtos, dėl to žmonės badavo, o benamystė buvo paplitusi visoje Europoje. Diskusijų metu Vupertalio universiteto profesorė Tatjana Tönsmeyer atkreipė dėmesį į tai, kad dėl šių aplinkybių žmonės per visą profesiją patyrė emocinį konfliktą. Pasibaigus karui, žmonės visame žemyne patyrė laimės ir džiaugsmo jausmus, tačiau kartu atsirado traumos, moralinės panikos ir net keršto jausmai. Šių pojūčių sudėtingumas apsunkino emocinį atsigavimą ir gijimą.
Įdomu tai, kad šis emocinis susitarimas taip pat atvėrė kelią kai kuriems stipriems ryšiams visoje Europoje. Briuselio Université Libre profesorius Pieter Lagrou bendrai pabrėžė, kad vienas iš karo rezultatų buvo tvirti, bendri perkeltųjų pabėgėlių ryšiai. Pabėgėliai iš visos Europos staiga jautėsi glaudžiai tarpusavyje susiję. Ryšys, kurio jie nebūtų žinoję, jei nebūtų buvę dėl savo bendros patirties ir traumos.
Moterų vaidmuo
Paklausta apie moterų vaidmenį karo metu, profesorė Tatjana Tönsmeyer nurodė, kad per karą visuomenėje labai akivaizdžiai nebuvo vyrų. Nepaisant to, ar vyrai buvo parengti kariuomenėms, ar įkalinti užsienyje, vyrai daugiau ar mažiau nedalyvavo civilinėje visuomenėje visoje Europoje. Todėl moterys perėmė darbą, kurį tradiciškai atliko vyrai, pavyzdžiui, fizinį darbą. Klausimas, ar karas iš tikrųjų sukėlė tikrą moterų emancipaciją, yra tolesnių diskusijų klausimas.
Buvo tvirtai tikimasi, kad iš visų piliečių karo pastangų turėtų atsirasti teisingesnė visuomenė, taigi labiau remti perėjimą prie socialinės ekonomikos. Daugelyje šalių buvo pasiektas bendras susitarimas, kad tik stipri valstybė galėtų pirmauti ištikus krizei ir atkuriant Europą. Abiejų politinio spektro šalių vyriausybės iš esmės rėmė stipresnę valstybę. Po kelerius metus trukusio trūkumo ir normavimo socialinių programų padaugėjo, nes šalims buvo sunku atgauti savo pamatus ir rūpintis savo piliečiais. Tai padėjo pagrindą vienodesnei visuomenei Europoje.
COVID-19 II pasaulinio karo kontekste
Paklausta apie pokario metų ir dabartinės padėties Europoje panašumus kovojant su COVID-19 pandemija, diskusijų grupė pažymėjo, kad vienas iš panašumų yra pasitikėjimas stipria valstybe. Taisyklės ir reglamentai priimami, nes Europos vyriausybės kovoja su tebesitęsiančia pandemija, tačiau pradėjus kontroliuoti padėtį didėja susirūpinimas dėl asmens laisvės apribojimų. Kadangi Europa pamažu atveria ne tik savo visuomenes ir sienas, tampa akivaizdi strategijų ir planavimo svarba – tai dar viena pokario metų atkartojanti idėja.
Diskusijų dalyviams išsakius baigiamąsias pastabas, profesorius Pieter Lagrou pažymėjo, kad nuo 1945 m. žmonės laukia to paties didelio trūkimo momento, kuris leistų pasauliui pradėti iš naujo. Dabartinė pandemija tam tikru mastu gali suteikti galimybę pradėti naują Europos visuomenių ir valstybės dialogą ir turėti panašų ilgalaikį poveikį mūsų istorijai kaip Antrasis pasaulinis karas.