Kviestinis paštas: Ką pasakoja Europa?

Pateikė Ana Vasconcelos Martins ir Sophie L. Vériter mokslinių
tyrimų asistentai, „European’s Stories“, programa „Dahrendorf“, Oksfordo universiteto Europos studijų centras

Naratyvai, išsklaidantys, tarsi jie būtų, yra galingos istorijos jėgos, kurios formuoja ir įvykius, ir juos formuojančius įvykius. Šiuo metu, kai Europa susiduria su daugybe iššūkių – ekonominių, socialinių, aplinkosaugos, politinių, net egzistencinių ir pamatinių, – dabar Europai pasakomos istorijos lems, kas taps po dešimties metų ir vėliau. Todėl svarbu suprasti pagrindinius naratyvus, kuriais kuriama Europos ateitis.

2019 m. gegužės mėn. vykusioje 10-ųjų metinių konferencijoje pagal Dahrendorfo laisvės studijų programą oficialiai pradėtas Europos projektas „Stories “, kurį finansuoja fondas „Mercator“, fondas ZEIT ir fondas Friedrich Naumann. Projekto tikslas – apžvelgti istorijas, kurias Europa daro ir turėtų pasakyti, taip pat apie tai, ką europiečiai nori daryti ES ateityje.

Kaip tuo metu pastebėjo Europos istorijos direktorius profesorius Timothy Garton Ash, Europos istorijos gali būti tiek pat, kiek ir europiečių. Vis dėlto, nepaisant to, kiek unikalių akimirkų formuoja kiekvieno asmens naratyvą, yra praeities momentų, dabartinių rūpesčių ir vilčių, susijusių su Europos ateitimi, kurie yra universalūs europiečių iš viso žemyno patirčiai.

Moksliniai tyrimai ir renginiai

Mūsų komanda, kurią sudaro daugiau kaip 20 mokslininkų iš visos Europos, nustatė svarbiausius momentus ir tikslus, kurie sudaro Europos istorijas, derindami šiuos mokslinių tyrimų metodus:

Kokybiniai pokalbiai su skirtingų kartų, vietovių ir socialinių sluoksnių žmonėmis, taip pat įvairių sričių ekspertais, ir jų savikalbiai;
Nuomonės apklausa dėl ES politikos prioritetų bendradarbiaujant su Bertelsmann fondo eupinionų projektu;
Antriniai moksliniai tyrimai: duomenys, surinkti iš kitų norminių, aprašomųjų ir analitinių projektų, taip pat interaktyvių iniciatyvų, pavyzdžiui, interneto svetainių, tinklalaidių ir judėjimų, susijusių su Europos istorijos temomis.

Nuo 10 -ųjų Dahrendorfo konferencijos, kurios metu mūsų komanda, bendradarbiaudama su Berlyne įsikūrusiu Mercator fondu „Mercator“ fondu Berlyne, surengė konferenciją su „po 89 metų“ gimusiais asmenimis (kurie gimė maždaug 1980–2000 m.), per kurią diskutavo įvairių sričių, pavyzdžiui, politikos ir teatro, specialistai. Taip pat surengėme du praktinius seminarus su vidurinių mokyklų moksleiviais Vokietijoje, kuriuose buvo aptartas kartų požiūris į Europos ateitį. Šie renginiai suteikė įžvalgų ir grįžtamosios informacijos, kurios buvo labai svarbios rengiant mūsų vykdomus mokslinius tyrimus.

Pagrindinės preliminarios išvados

Mūsų apklaustieji atsakys į šešis klausimus apie momentus, kurie, jų nuomone, yra svarbiausi jų patirčiai apie Europą. Remiantis pirmaisiais 117 šių vykstančių pokalbių, kuriuos visus galima pamatyti Europos istorijos svetainėje, asmeninė patirtis, pavyzdžiui, studijos ir kelionės į užsienį, paprastai yra labiau ugdoma nei tam tikri istoriniai įvykiai. Atitinkamai judėjimo laisvė yra vienintelis svarbiausias dalykas, kurį dauguma apklaustųjų sako, kad Europa jiems asmeniškai padarė. Dauguma apklaustųjų Jungtinėje Karalystėje ir kitose Europos šalyse mano, kad „Brexit’as“ yra blogiausias pastarojo meto Europos istorijos momentas. Daugelis, ypač Rytų europiečiai, nurodo, kad 2004 m. Rytų plėtra yra geriausias jų europinis momentas.

Kova su klimato kaita yra populiariausias atsakymas į galutinį pokalbio klausimą apie tai, ką mūsų respondentai norėtų pasiekti iki 2030 m. Ši išvada iš dalies padėjo atsakyti į klausimus, kuriuos europiečiams pateikėme per pirmąją specialiai užsakytą nuomonių apklausą apie ES politikos prioritetus. Be klimato kaitos politikos, taip pat paprašėme žmonių pateikti nuomonę apie darbo vietas ir socialinę apsaugą. Iš šios apklausos, kurioje visose 27 ES valstybėse narėse ir Jungtinėje Karalystėje dalyvavo daugiau kaip 12,000 16–69 m. amžiaus respondentų, buvo du iš didžiausių mūsų nustatytų faktų: a) „71 proc. europiečių pasisako už visuotines bazines pajamas (NBI)“; ir b) „53 proc. jaunų europiečių mano, kad autoritariniai režimai yra geriau pasirengę kovoti su klimato krize“. Šią apklausą mūsų partnerių eupinijos atliko 2020 m. kovo 5–25 d., todėl tikėtina, kad tai atspindėjo pandemijos poveikį mūsų respondentams susirūpinimą keliantiems klausimams.