Lili Sohn. Moterų teisės ir moterų kūnai

XX ir XXI a. Europos istorija rodo, kad klausimas dėl moterų teisės priimti sprendimus, susijusius su savo kūnu ir seksualumu, sprendžiamas pažangiai. Nežiūrint į tai, ši teisė iki šiol gana stipriai varžoma. Ar gali būti, kad sukame atgalios? Su kokiais iššūkiais susiduriama šiandien, kokie yra galimi sprendimai ir ar esama pagrindo vilčiai?

Mano nuomone, teisė į abortą yra patikimas globalus termometras moterų teisės į savo kūną tvirtumui matuoti.

Šią mano nuostatą patvirtina tai, kad 2020 m. rugpjūtį Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas dėl teisėto nėštumo nutraukimo laiko pratęsimo nuo 12 iki 14 savaičių. Įstatymui pritarė Nacionalinė Asamblėja, tačiau jį atmetė Senatas. Po ilgai trukusių įtemptų debatų jis galiausiai buvo priimtas 2022-ųjų pradžioje.

Abortas teisėtas, tačiau ginčai dėl jo tęsiasi.

Susidaro įspūdis, kad ryžtas dvigubai investuoti į sprendimus, susijusius su mūsų kūnu – kontracepcija, abortais, gimdymu, menstruacijomis, menopauze, masturbacija, seksualumu – peržengia aktyvizmo ribas ir realiai skverbiasi į asmeninio ir šeimos gyvenimo sferą. Tai matyti iš didelio populiarumo sulaukiančių knygų, dokumentikos, instagramo paskyrų.

Kliūčių, susijusių su politika, medicina, vaistais tebėra daug, tačiau feminizmas pamažu skinasi kelią į visas temas, o tai labai džiugina.

Kaip matyti, pagrindinis tavo grafinių iliustracijų akcentas yra moters kūnas (krūtys, vagina ir t. t.). Kaip į tai reaguoja tavo skaitytojai? Ką apie tai mano žmonės, dalyvaujantys tavo rengiamose dirbtuvėse? O gal skirtingai reaguoja, pavyzdžiui, skirtingų kartų atstovai?

Susirgusi vėžiu suvokiau, kad nepažįstu savo kūno. Man tapo aišku ir tai, kad nemažai sprendimų buvo priimami be mano žinios, man jų normaliai nė nepaaiškinant.

Taip supratau, kad atsakomybės už savo kūną susigrąžinimas priklauso nuo turimų žinių. Kad tai vienintelis būdas atsiimti galią spręsti pačiai už save ir išsiveržti iš padėties, kai sprendžiant medicininius klausimus esi laikomas vaiku.

Kalbėjausi su gydytojais, akušerėmis ir asociacijų atstovais, ieškojau atsakymų į daugybę klausimų. Tada nupiešiau vaginą, gimdą, klitorį, uretrinę kempinę, Bartolino ir Skeno liaukas. Pamėginau įsivaizduoti, kaip visa tai sąveikauja ir sudaro visumą mano kūne (net jeigu piešti namo planą ir gyventi tame name – du skirtingi dalykai).

Šiuo darbu pasidalinau komiksų knygoje ir socialinėje žiniasklaidoje (tai buvo daugiau nei prieš 5 metus: klitorio ir išorinių lyties organų vaizdai nebuvo paplitę taip kaip šiandien) bei gavau daugybę atsiliepimų.

Mano auditorija yra labai plati: nuo paauglių iki močiučių. Be to, šių temų vis dar gana smarkiai gėdijamasi. Štai kodėl mano priemonės yra humoras ir piešimas. Naudodamasi jomis galiu būti ne tokia tiesmuka.

Esu pastebėjusi, ypač per tiesiogines konferencijas, kad, pralaužus ledą, visi labai susidomi. Žmonės nori (ir jiems reikia) kalbėtis šiomis labai intymiomis temomis. 

Mano komiksui „Vaginos tonikas“ – jau daugiau nei 5 metai, o aš iki šiol tebegaunu daugybę laiškų, kuriuose pasakojama, kaip gerai, kad jis yra.