Dalyvaukite daugiakalbėje ekskursijoje po naująją 6 aukšto erdvę, kurioje eksponuojama mūsų nuolatinė paroda „Europa dabar“. Susipažinkite su daugybe iššūkių, su kuriais šiandien susiduria Europa - klimato kaita, kolonijinis paveldas, „Brexit“, Kovido pandemija ir kt.
Šis vaizdo įrašas sukurtas 2021 m. gegužės 9 d. - Europos dieną - parodos „Europa dabar“ atidarymo Europos istorijos namų 6-ajame aukšte proga.
2012-aisiais Europos Sąjungai buvo įteikta Nobelio taikos premija. Nobelio premijos komitetas įvertino ES laimėjimus puoselėjant susitaikymą ir taiką, demokratiją, žmogaus teises bei socialinę gerovę.
Tačiau pastaraisiais metais Europos Sąjungai teko išgyventi ne vieną krizę ir, savo ruožtu, atremti nemažą spaudimą.
Ekonomikos ir pinigų reikalai, migracijos krizė, terorizmas, „Brexit‘as“ bei kiti gilų pėdsaką palikę mūsų laikų įvykiai parodo, kokios trapios ir prieštaringos yra dabarties realijos.
Nobelio taikos premijos medalis, Oslas, Norvegija, 2012, Replika
Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
Klimato kaita yra vienas didžiausių mūsų laikų iššūkių ir grėsmė pačiai gyvybės Žemės planetoje ateičiai. Žmogaus veiklos – pernelyg didelio išmetamo CO2 kiekio ir pramoninės taršos – sukeltas visuotinis atšilimas naikina ištisas ekosistemas ir lemia netvarų mūsų gyvenimo būdą.
Visame pasaulyje išpopuliarėjus iniciatyvai „Penktadieniai ateičiai“, kurios autorė yra jaunoji švedų aktyvistė Greta Thunberg, moksleiviai reikalauja radikaliai pakeisti ekologinį kursą.
Šiandienos 15-mečiai nuogąstauja, kad klimato kaita kelia realią grėsmę jų ateities galimybėms.
„Jaunimo už klimatą“ demonstracijose naudojamas plakatas
Briuselis, Belgija, 2019 m.
Europos istorijos namai, Briuselis, Belgija
Pirmą kartą istorijoje valstybė narė nusprendė palikti ES.
Po visuomenę suskaldžiusio referendumo Jungtinė Karalystė aktyvavo Lisabonos sutarties 50 straipsnį ir – po 47 metus trukusios narystės – 2020 m. sausio 31 d. išstojo iš ES.
Šį istorinį momentą įkūnijo priešais Regionų komitetą Briuselyje plevėsavusios JK vėliavos nuleidimas ir įtraukimas į Europos istorijos namų kolekciją.
Nuleista JK vėliava, anksčiau plevėsavusi priešais Jacques‘o Delors‘o pastatą (Regionų komitetą), Briuselis, Belgija, 2019–2020
Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
Raketa „Ariane“ – tai vienas iš Europos valstybių bendradarbiavimo kosmoso srityje simbolių. Šaltojo karo metu Europos ekonominė bendrija, reaguodama į Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos lenktynes kosmose, taip pat pradėjo vykdyti mokslinius tyrimus.
1979 m. gruodžio 24 d. Prancūzijos Gvianoje pirmą kartą startavo raketa „Ariane 1“. Taip Europai atsivėrė galimybė plėtoti savo komercinius ir mokslinius kosmoso projektus. 1996–2023 m. raketa „Ariane 5“ į kosmosą iškėlė palydovus, skirtus ryšiams, Žemės stebėjimui ir moksliniams tyrimams, įskaitant su GALILEO padėties nustatymo sistema susijusias misijas. Naujo modelio raketa „Ariane 6“ startavo 2024 m. liepos 9 d.
Legendinės raketos „Ariane 5“ modelis
1996–2023 m. raketa paleista 117 kartų; apie 2016 m. sukurtas modelis
Europos Komisija, Gynybos pramonės ir kosmoso generalinis direktoratas, Briuselis, Belgija
1999-aisiais pasibaigęs Kosovo karas buvo paskutinis ginkluotas kruviniausio Europos istorijoje šimtmečio konfliktas. Tačiau viltis, kad tokie žiaurumai nebepasikartos, liko nepateisinta. Kai kurios buvusios sovietinės respublikos tapo kaimyninės Rusijos geopolitinių užmačių aukomis. Regioninių ginkluotų konfliktų keliama įtampa ir įšaldyti konfliktai yra dalis Europos dabarties realijų. Karinių veiksmų ir žiaurumų liudininkais teko tapti Gruzijos ir Ukrainos civiliams. Šiose šalyse gyvenančių europiečių patirtos traumos neišblės visą gyvenimą; daugelis jų neteko gyvybės arba namų.
Vietovės, kuriose nebevyksta fronto mūšiai, tebėra pavojingos, nes yra nusėtos minų ir nesprogusių šaudmenų.
Rusijos kariuomenės apšaudyto lengvojo automobilio durys
Irpinas, Kijevo sritis, Ukraina, 2022 m.
Europos istorijos namai, Briuselis, Belgija
Nuo 2022 m. vasario Ukrainos kariuomenė gina šalį nuo neteisėtos Rusijos invazijos, o karinę paramą jai teikia NATO ir Europos Sąjunga. Karas sukelia neįsivaizduojamas kančias ir destrukciją, jame žūsta ar yra sužeisti dešimtys tūkstančių ne tik karių, bet ir civilių gyventojų.
Milijonai žmonių, daugiausia moterų ir vaikų, pabėgo iš Ukrainos ir rado prieglobstį Europos Sąjungos šalyse. Rusijos agresija prieš Ukrainą užmezgė stiprų ryšį tarp ES valstybių narių ir sukėlė solidarumo bangą visame žemyne. Pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos padėjo pabėgėliams atsigauti po karo baisumų.
Marškinėliai su užrašu „Aš esu čia, kad jums padėčiau“, kuriuos dėvi savanoriai, pasitinkantys Ukrainos pabėgėlius Rumunijos pasienyje
Dan Perjovschi (gimęs 1961 m.)
Asociacija „Seneka“ (SNK), Bukareštas, Rumunija, 2022 m.
COVID-19 pandemija atskleidė žmonijos pažeidžiamumą ir tapo Europos solidarumo išbandymu.
Europos šalių atsakas į prasidėjusią pandemiją buvo vienašalis sienų uždarymas ir kelionių bei piliečių laisvių apribojimas. Kritikai baiminasi, kad ilgainiui gali būti pradėtos riboti pagrindinės laisvės.
Tačiau šio priešiškumo fone kilo paprastų žmonių solidarumo banga. Be to, jėgas suvienijusios valstybės narės ir ES institucijos susitarė dėl beprecedentės ekonomikos gaivinimo programos labiausiai nuo pandemijos nukentėjusioms visuomenėms ir ekonomikos sektoriams paremti.
Kaukė-ranka - Anna Vasof (g. 1985)
Viena, Austrija, 2020 m. kovas
Keramika, elastinis tvarstis
Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
Naujosios technologijos radikaliai keičia tai, kaip mes gyvename, komunikuojame ir sąveikaujame vieni su kitais. Pasaulis tampa vis labiau sujungtas. Viena vertus, atsiveria daugybė galimybių, kita vertus, kyla nauji pavojai.
Nuo šiol duomenys – tai „naujoji nafta“, o tai reiškia, kad vienu didžiausių mūsų laikų iššūkių tampa privatumas internete. Informacijos apie mūsų elgesį, mintis ir troškimus rinkimas leidžia bendrovėms daryti įtaką mūsų gyvenimui ir pasirinktims bei jais manipuliuoti. Naujos komunikacijos priemonės atvėrė kelią į plataus užmojo sekimą ir greitą dezinformacijos plitimą.
Mums nė nepastebėjus gali kilti grėsmė ištisų visuomenių demokratiniams procesams ir piliečių pasirinkimo laisvei.
„Pixelhead“ naudojama kaip apsaugos nuo sekimo kaukė
Martin Backes (gimęs 1977 m.), Vokietija, 2010 m.
Europos istorijos namai, Briuselis, Belgija
Terorizmas kelia grėsmę Europos saugumui ir demokratinei tvarkai. Jis yra tapęs dalimi visuotinio reiškinio šiandieninėje visuomenėje. Išpuoliai, kuriuos visoje Europoje rengia islamistai ar dešinieji ekstremistai, yra smurtinė idėjų, radikaliai prieštaraujančių įvairovės ir pliuralizmo vertybėms, išraiška.
Įkvėpimo ekstremistinės ideologijos neretai semiasi iš ideologijų, kurios gręžiasi į praeitį, arba iš religinio fundamentalizmo.
Žmonių atsakas šios neapykantos ir smurto akivaizdoje buvo solidarumas ir raginimai siekti abipusio pakantumo bei taikos.
Solidarumo žinutė po dešiniųjų ekstremistų išpuolių, Oslas ir Utioja, Norvegija, 2011 m. birželis
© Riksarkivet, Oslas (Norvegija)
Kartono ženklas su solidarumo žinute, paliktas po teroristinių išpuolių Madride, 2004 m.
Madrido geležinkelininkų muziejus (Museo del Ferrocarril de Madrid)
Kas telkia Europos žmones? Europos įvairovę labiausiai lemia tarpvalstybiniai ryšiai ir kultūriniai mainai.
Dalyvaukite šiame bendrame žemėlapio sudarymo eksperimente ir pažymėkite jums svarbias vietas, esančias Europoje bei už jos ribų.
Savos Europos keliais
© Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
Verpeto skulptūrą, tapusią muziejaus centrinių laiptų akcentu, sudaro 27 istorinės citatos, kuriomis perteikiamas nepaliaujamai kintantis Europos istorijos aiškinimas.
G. Eastmano pastato statybvietė. Europos istorijos namams skirto pastato renovacija
© Europos Sąjunga – Europos istorijos namai 2016 / Benoit Bourgeois
Kviečiame jas dar kartą peržiūrėti elektroninėje versijoje ir balsuoti už labiausiai patikusią.
Istorijos verpetas © Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
Žvelgiant iš viršaus, Europos topografija nauju žvilgsnius atskleidžia istorijos pėdsakus. Jos kraštovaizdžiai daugiausia kultūriniai, paženklinti tai geresnės, tai blogesnės žmogaus veiklos. Istorija leido susiformuoti įspūdingai įvairovei, kuri apima tiek neįtikėtinus panašumus, tiek skirtumus.
Europos kraštovaizdžiai © Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
Patyrinėkite Europos miestų praeitį ir dabartį naudodamiesi vaizdo kameromis bei meno kūriniais. Susiplanuokite kupiną įspūdžių virtualią kelionę ir pasigrožėkite jos projekcija ant sienos naudodamiesi vienu iš trijų prietaisų.
Žvilgsnis į Europą
© Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
Mano Europos istorijos namai
„Mano Europos istorijos namai“ yra unikalus bendradarbiavimo projektas, kurį sudaro asmeniniai liudijimai apie Europą. Šie pasakojimai grupuojami chronologine tvarka. Kiekvienas iš jų yra susijęs su konkrečia geografine vieta. Naudodamiesi interaktyviu žemėlapiu galite juos skaityti, o užsiregistravę – dalintis savo pačių prisiminimais apie Europą.
Mano Europos istorijos namai
© Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)
