Skirta išmesti

Parodoje „Skirta išmesti“ atliekų Europoje klausimas analizuojamas iš istorinės perspektyvos. Ją sudaro keturios dalys: „Sakėte, šiukšlės?“, „Nuo pakartotinio panaudojimo prie išmetimo“ (1800–1945), „Šiukšlinanti Europa“ (nuo 1945 m. iki dabar) bei „Gyvenimas su šiukšlėmis ir be jų“.

Paroda

Parodos „Skirta išmesti“ interneto platformoje atliekų tema nagrinėjama iš tarptautinės ir tarpdalykės perspektyvos. Apsilankius joje galima ieškoti paties įvairiausio audiovizualinio ir rašytinio turinio, kurio kuravimas buvo patikėtas dešimčiai Europos muziejų, jį atrasti bei juo dalintis.

Interneto platforma

Projekto „Skirta išmesti“ turinys ir jo veikla yra bendrų pastangų rezultatas. Prie jo prisidėjo įvairios bendruomenės, įskaitant tas, kurios tiesiogiai dalyvauja renkant, perdirbant, iš naujo panaudojant atliekas ir mažinant jų kiekį Briuselyje.

Ūkininkų nuomonės

Nuotrauka © Tatiana Tumashik

„Throwaway“ mokymosi pasiūla apima į lankytojus orientuotą auditorijos metodą, taip pat mokyklų praktinius seminarus, interaktyvius renginius ir įtraukių renginių programą.

Mokymasis

Šiame leidinyje žodis suteikiamas projekto kūrėjams: nuo kuratorių ir muziejų švietimo specialistų iki parodos dizainerių ir pačių tikriausių vietos ekspertų šiukšlių klausimais. Akademinės bendruomenės atstovai savo požiūrį į atliekas atskleidžia per istorijos, archeologijos, sociologijos, antropologijos ir meno prizmę.

Katalogas

Atliekos keičiasi ir stebina. Kodėl mes išmetame daiktus? Šiukšlės – vertingas istorinis liudijimas, nes yra visuomenės ir mūsų pačių veidrodis.

Baptiste Monsaingeon Vietnamas surinktas mišriai išlydytas plastiko laužas, 2017 m. Baptiste Monsaingeon/Fhoto 2022 (Regular Studio), © ES, Europos Parlamentas

Šį, atrodytų, niekuo neypatingą butelį archeologai iškasė Kritusiųjų slėnyje Ispanijoje. Į tokius būdavo pilstomas sirupas „Glefina“ mitybos nepakankamumui gydyti. Manoma, kad jis priklausė monumentą diktatoriui Francisco Franco stačiusiems darbininkams. Šis butelis atskleidžia, kokias sudėtingas sąlygas teko ištverti darbininkams ir jų šeimoms bei pasakoja istoriją, apie kurią anksčiau kalbėta retai.

Rekonstruotas Glefina Madrido butelis, Ispanija, apie 1950–1960 Patrimonio Nacional, Ispanija

Knisimasis po šiukšles siekiant rasti vertingų medžiagų buvo įprastas pragyvenimo būdas. Net ir vaikai tapdavo taip vadintais skudurų surinkėjais, rinkdavusiais tekstilės atliekas ir kitas parduoti skirtas medžiagas. Šis darbas buvo rizikingas, nes skudurų surinkėjai savo rankomis liesdavo nešvarius daiktus, keldavusius rimtą pavojų sveikatai. 

Priešais 21 Quai de Bourbon esantį krepšį nusileidžia nedidelis ragukas. Charles Nčgre (1820–1880), fotografas (atgaminimas) Paryžius, Prancūzija, iki 1851 m., Musée d’Orsay, Paryžius, Prancūzija

Išskirtiniu XIX a. bruožu tapo milžiniškas pramonės kultūros pasikeitimas. Tačiau net ir tada pakartotinis kiekvieno daikto panaudojimas bei perdirbimas buvo standartinė praktika. Netgi išmatos buvo laikomos vertingu ištekliumi. Šis „sausas tualetas“ atsirado kaip vis labiau populiarėjusio nuleidžiamo klozeto alternatyva: pasinaudojus kibiru, išmatos būdavo užpilamos žemėmis arba pelenais. Taip siekta taupyti vandenį, neteršti upių ir išsaugoti bei žemės ūkio trąšoms panaudoti žmonių išmatas.

Moule’s Land neart United Kingdom, apie 1875 House of European History, Briuselis, Belgija, 2022 m. Nuotrauka „Regular Studio“, © ES, Europos Parlamentas

Baigiantis šimtmečiui, dėl naujų gamybos procesų, išaugusio atliekų kiekio ir judėjimo už higieną šiukšles imta laikyti nešvariomis, pradėta raginti jų atsikratyti.

Nuotrauka (atgaminimas) Hanoveris, Vokietija, 1906 © Vokietijos aplinkos agentūra: Rinkinys „Erhard“. Dessau-Roßlau: Specializuota aplinkos informacijos biblioteka

Šiukšlės gali būti pavojingos.

Amžių sandūroje požiūris į atliekas pasikeitė. Nuo tada šiukšlės pradėtos laikyti nebe naudingu ištekliumi, o purvinomis ir pavojingomis. Komunalinių atliekų tvarkymas tapo ypač opiu klausimu.

Europos miestai reagavo naudodami savo standartizuotus intervalus, pvz., iš Bazelio (Šveicarijos). Ant jo nurodytas išradėjo Jakobo Ochsnerio pavadinimas (1858–1926 m.). Standartinis Šveicarijos bin Basel, Šveicarija, apie 1935–1940 © Historisches Museum Basel, Andreas Niemz

Paskirtis koreguojama pagal poreikius

Ir vis dėlto ankstesnius pakartotinio medžiagų panaudojimo ir perdirbimo įpročius sugrąžino nepriteklius, pavyzdžiui, karai. Taip pasaulį gali išvysti ne vienas neįprastas dirbinys. Šį šalmą Antrojo pasaulinio karo metais paliko vokiečių kareivis. Vietos italai jį išsaugojo ir privirino rankeną: taip šalmas virto lovos šildytuvu – nedidele prabanga išmėginimų kupinais laikais.

Po 1945 m. Vokietijos šalmas pertvarkytas į lovos šiltininką Ozzano Taro (Italija), Museo Ettore Guatelli. Ozzano Taro, Italija Nuotrauka © Fondazione Museo Ettore Guatelli

Dėl masinės gamybos prekės tapo pigesnės, lengviau prieinamos, todėl jos tapo vienkartinės. Atliekos tapo pasaulinio masto problema.

Pirkinių krepšys „Todėl aš esu“, satyrizuojantis šiuolaikinį vartotojiškumą Barbara Kruger (g. 1945), menininkė Kölnischer Kunstverein, leidėja Kelnas, Vokietija, 1990 m. Europos istorijos namai, Briuselis, Belgija, 2022 m. Regular Studio nuotrauka, © ES, Europos Parlamentas

Ar kada nors susimąstėte, kodėl daiktai nebėra tokie patvarūs, kaip anksčiau? Kai kurie gali sulūžti anksčiau, nei tikėtasi, nes toks buvo gamintojo ketinimas. Apie tai, ar planuoto nusidėvėjimo samprata turi realaus pagrindo, diskutuojama jau seniai.

„ Ar planuotas nusidėvėjimas teisingas?“ Rotarian Magazine Brooks Stevens (1991–1995 m.) ir Walter Dorwin Teague (1883–1960 m.) straipsnis, pramoniniai dizaineriai JAV, 1960 m. Europos istorijos namai, Briuselis, Belgija, „Regular Studio“ 2022 m. nuotrauka, © ES, Europos Parlamentas,

Plastikas yra tapęs viena sudėtingiausių šiandienos aplinkos problemų. Šiame kūrinyje užfiksuoti įvairūs plastiko objektai, surinkti Jorkšyro gamtos draustinio pakrantėje. Ši šlamšto – žaislų, medicininių atliekų ir šiaudelių – jūra yra logiška įpročio gyventi šiukšlinant išdava.

KAS... Snowflake is Different Mandy Barker (g. 1964) Spurn Head, Jungtinė Karalystė, 2011 m.

Nuotrauka © Mandy Barker

Europoje susikaupiančias šiukšles reikia kažkur padėti, ir, kaip įprasta, jos atsiduria globaliuosiuose Pietuose. Menininko M. Takadiwos akimis, išmesta kompiuterio klaviatūra ir PET butelis – būtent tai, ko reikia Zimbabvės vėliavai atkurti. Šiuo kūriniu kritikuojama kapitalistinių ekonomikų išmetimo praktika.

Saitažodis Ši Moffat Takadiwa (g. 1983), menininkas Hararė, Zimbabvė, 2020 m.

Nuotrauka © R. Fanuele

Kaip mes – kiekvienas atskirai ir būdami dalimi visuomenės – galėtume pamėginti užkirsti kelią niekaip nesibaigiančiam atliekų kaupimuisi?

Vienų metų šiukšlė: Marc Sautelet, gyvensenos be atliekų specialistas, 2018–2022 m. dirbęs „Zero Waste Belgium“, Briuselis, Belgija, 2016 m. Europos istorijos namai, Briuselis (Belgija)

„Regular Studio“ nuotrauka, 2022 © ES, Europos Parlamentas

Anksčiau nemažai daiktų keliaudavo iš kartos į kartą. Remontas buvo viskas. Daiktai būdavo naudojami iki paskutinės įmanomos minutės, kol nebepavykdavo užadyti skylių, užtaisyti įtrūkimų ar suremontuoti mechanizmų.

Tekinimo plokštelė, sujungta su metaline Austrijos imperija (šiandien Slovakija), XIX a. pradžioje © Christa Knott, Volkskundemuseum Wien, Viena, Austrija

Tvarkyti atliekas nereiškia, kad jų tiesiog atsikratoma. Pakartotinis savo daiktų naudojimas gali būti sprendimas norint sustabdyti nuolatinį šiukšlių kaupimąsi. Jei jau senos skalbyklės būgnas gali būti panaudojamas griliui, antram gyvenimui gali būti prikelta bet kas – tereikia išmonės.

Kepsninė, pagaminta iš skalbyklės būgno Stanisław Chełstowski, gamintojo Janów Podlaski, Lubelskie provincija, Lenkija, XXI a. Varšuvos nacionalinis etnografijos muziejus

Atliekos – tai mūsų pėdsakas Žemėje

Šiukšlės daro įtaką mūsų aplinkai net ir tada, kai jų atsikratoma. Kartais ši įtaką nedidelė, o kartais didžiulė. Ši radioaktyviųjų atliekų šalinimo vieta Ispanijoje parodo, kiek daug dėmesio visuomenė turi skirti atliekoms, jei nori, kad su jomis būtų elgiamasi tinkamai.

El Cabril mažai radioaktyvių atliekų atliekynas Cécile Massart (g. 1949), fotografas

Tyrinėjant atliekų temą mums talkino 52 asmenys ir šešios organizacijos Briuselyje.

Objektų, žmonių ir vietų koliažas. Nuotraukos, kuriose įmažintas 2021 m. atliktų tyrimų etapas.

Kviečiame susipažinti su žmonėmis, kurių dėka švarinamas mūsų miestas. Tai viešosios švaros profesionalai, su mumis pasidaliję savo žiniomis ir atsiminimais apie atliekas.

Raktas į viešą šiukšlių dėžę – vieną iš parodos dalyvių daiktų.

Siūlome pasimokyti iš žmonių, kurie taiso daiktus arba randa naujų būdų juos panaudoti. Jie yra savanoriai arba specialistai, kurie, pasidalydami savo patirtimi, padeda mums pažvelgti į objektus ir medžiagas kitu aspektu arba netgi suteikia jiems antrą gyvenimą.

Sylvie Colassin – vienos iš projekto dalyvių ir remonto dirbtuvių Briuselyje savanorės – portretas.
Nuotrauka © Tatiana Tumashik

Raginame semtis įkvėpimo iš žmonių, kurie stengiasi kuo labiau riboti atliekų kiekį – kartais net iki nulio. Tai eiliniai žmonės, priėmę sprendimą asmeniškai, savaip prisidėti prie to, kad pasaulyje būtų sukaupiama mažiau atliekų.

Vieno iš projekto dalyvių eksponatas parodoje – visas per metus sukauptų šiukšlių turinys stiklainyje.

Pažinkite juos, skaitykite jų istorijas arba sužinokite daugiau apie eksponatus, kuriuos galima pamatyti: 

– laikinojoje parodoje, kurioje eksponuojami objektai, pateikiamos citatos, garso ir vaizdo liudijimai.

– straipsnyje, iliustruotame portretų mozaika.

– objektų, paskelbtų adresu www.throwaway-project.eu, „biografijose“ ir leidinyje.

Be to, su kai kuriais iš šių žmonių bus galima susitikti per Europos istorijos namuose organizuojamus renginius.

Vis dar matyti iš vieno iš 2022 m. įrašytų vaizdo pokalbių su ekspertais, šiuo atveju Sophie Melckmans, Briuselyje.

Daugiau nei 60-ies suskaitmenintų daiktų istorijos, pasakojamos pasitelkiant nuotraukas ir tekstus, ragina skaitytoją susimąstyti apie viską, kas jį supa. Ar daiktai beverčiai? Potencialios šiukšlės? Ar keliauja iš rankų į rankas ir yra iš naujo panaudojami? Kas jie – atliekos ar ištekliai? Kūrybiškumas, kasdienis gyvenimas ir aplinka – tik keletas temų, kurias pasirinkę naudotojai gali naršyti platformoje.    

Kita daikto pusė

Muziejų apylinkėse arba jų patalpose nufilmuotos trumpos vaizdo istorijos pasakoja apie vietos realijas ir bendruomenes, kurių veikla susijusi su atliekomis. Įtraukiantis turinys iš visos Europos apima vertingas žinias ir išsamią informaciją apie atliekų poveikį mus supančiai aplinkai bei sykiu perteikia kaleidoskopinį šiandienos šiukšlinimo padarinių vaizdą.

Audiovizualinės istorijos

Pradedant nuo to, kaip šiukšles apibrėžia atliekų tvarkymo ir jų kiekio mažinimo ekspertai, šis žaidimas kviečia jo dalyvius susimąstyti apie savo įsitikinimus ir įpročius.

Klausimynas

Interneto platformoje siūlomi tinklaraščių įrašai, fotoreportažai, tiesioginės renginių transliacijos ir tinklalaidės apie įvairiausią su atliekų problema susijusią veiklą, įgyvendinamą šio projekto laikotarpiu.  Tai proga pabendrauti su kitais europiečiais ir praplėsti supratimą apie atliekas.

Iniciatyvos

Turinys buvo kuriamas bendromis įvairių Europos šalių muziejų ir įvairaus profilio ekspertų jėgomis. Tai suteikė galimybę paanalizuoti atliekų temą iš skirtingų dalykų perspektyvos. Sužinokite, kas ir iš kur jie yra.

Partneriai

Prasmingas publikos dalyvavimas skatinamas per sąveiką su parodos objektais ir veiklą interneto platformoje. Parengta turininga programa padeda skatinti kryptingą sąveiką su auditorija ir sykiu sudaro galimybę tyrinėti turinį apeliuojant į žmogaus poreikį spręsti klausimus, susijusius su pasauliu, kuriame jis gyvena.

Įžanga

Programą sudaro ekskursijos su gidu, praktiniai seminarai mokykloms bei šventiniai ir akademiniai renginiai atliekų tema. Tai erdvė, kurioje Briuselio ir visos Europos publika, naudodamasi pageidaujamais mokymosi stilių formatais, gali kelti klausimus apie visuomenę, o galiausiai ir daryti jai įtaką pasitelkdama kritinį mąstymą bei informacija pagrįstą veiklą.

Parodos „Skirta išmesti“ programa

Šiukšlės daug pasako. Šiukšlių nesimato. Šiukšlių pilna visur! Kurie šiandienos ir praeities europiečiai yra apeliavę į savo amžininkus su prašymu keisti savo šiukšlinimo įpročius? Kas skatino žmones viešinti nuomonę apie šiukšles? Nuo pramonės perversmo iki dabar: šio praktinio seminaro metu moksleiviai turės galimybę sužinoti, kaip įvairiais istorijos tarpsniais iš esmės keitėsi europiečių požiūris į šiukšles, ir tai aptarti.

Praktinis seminaras mokykloje

Kas mus išgelbės nuo atliekų krizės? Novatoriški mokslo sprendimai, vykdomi teisės aktai, prieš vartotojiškumą nukreipti visuomeniniai judėjimai ar populiarėjantis individualaus aktyvizmas? O gal visa tai kartu sudėjus? Mums įdomu išgirsti jūsų nuomonę. Parodos pabaigoje lankytojų bus teiraujamasi apie interaktyvų užsiėmimą, susiję su keturiais aspektais: Pakartotiniu naudojimu, remontu, perdirbimu ir atliekų ribojimu.

4Rs Interaktyvus