Šiame dokumente, kuris yra paskutinis 1848–1949 m. modernumui skirtos knygos skyrius, nuolatinėje Europos istorijos namų parodoje pristatomas skyrius apie XIX a. Europos revoliucijas. Jame apžvelgiamos pagrindinės skyriaus temos ir pagrindiniai objektai, taip pat jo dramaturginė struktūra ir nacionaliniai naratyvai, kuriais jis grindžiamas. Ypatingas dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, didaktiniam požiūriui ir demonstravimo strategijoms, naudojamoms Europos revoliucijoms pristatyti, kurios, nors ir skiriasi savo kilme, tikslais ir rezultatais, taip pat turi didelių panašumų. Parodoje aptartos revoliucijos daugiausia buvo susijusios su kova už nacionalinę nepriklausomybę, suvienytų nacionalinių valstybių kūrimu, pilietinių ir politinių teisių užtikrinimu, liberalių konstitucinių ir teisinių sistemų kūrimu ir socialinių sąlygų gerinimu. Pagrindinė šio skirsnio sąvoka yra „politiniai pokyčiai“, t. y. sąvoka, kuri taikoma tiek atskiroms revoliucijoms, suprantamoms kaip tarpvalstybiniai įvykiai, tiek visam XIX amžiui, laikomam politinių pokyčių laikotarpiu, per kurį Europa tapo moderni.
Akademinė nuoroda
Perikles Christodoulou, „Das revolutionäre 19. Jahrhundert im Haus der Europäischen Geschichte in Brüssel: Narrativ, Kontext, Objekte“, leidinyje A. Bartuschka – B. Bublies-Godau – E. Thalhofer – K. Wolff – D. Linnemann (red.), Die Modernität von 1848/49. Ambivalente Aufbrüche und neue Zugänge zur Revolution, Vormärz-Studien XLVIII (Bielefeld 2025), p. 429–442.