Vasario 3 d. Europos istorijos namai dalyvavo Bozaro programoje „1918 m., Europos šiuolaikiškumo svajonės – po 100 metų“ ir surengė ekskursijas su gidu muziejuje Dienos šventės Tarybų vardu.

Renginyje buvo kalbama apie 1918 m. reikšmę, žvelgiant iš tarptautinės perspektyvos, ir į tai, kaip šis laikotarpis mums įkvepia po 100 metų. Trylika rašytojų, žurnalistų, menininkų ir istorikų iš aštuonių skirtingų šalių pasidalijo savo aiškinimais apie šį svarbų politinių ir socialinių pokyčių Europoje laikotarpį ir kartu su Europos istorijos namų lankytojais aptarė jo svarbą šiandien. Kalbėtojai, kuriuos atrinko kultūros institutai Briuselyje, ryte atvyko į Europos istorijos namus kaip patys lankytojai, o apžiūrėję muziejų jie turėjo „pakeisti pokalbius“ ir tapti „dienos gidu“ parodoje, kurios jie niekada nematė!

Į iškilmingas Tautines ekskursijas pritraukė apie 300 lankytojų iš daugiau kaip 10 šalių, kurie turėjo unikalią galimybę susipažinti su muziejumi pavieniams žmonėms pristatant savo viziją apie tai, kaip papasakoti Europos istoriją. Šiuose vadovuose apsilankyta įvairiai: Europos istorijos namų naratyvas buvo lyginamas ir kontrastuojamas su asmeninėmis istorijomis ir nacionalinėmis perspektyvomis, taip pat pradėtos atviros diskusijos su ekskursijoje dalyvaujančiais lankytojais.

Kalbėdamas apie šią patirtį, Lietuvos menininkas ir filosofas Arūnas GELŪNAS paminėjo, kad muziejaus lankytojų grupės vedimas iš tiesų yra „atraiškas dalykas“, tačiau kartu „labai teigiama patirtis“ muziejuje, kuris taip pat yra „labai šviečiamasis ir skatinantis projektas, kuris jokiu būdu nėra užbaigtas“.

Čekijos rašytojo ir teisininko Davido ZĮBRANSKO vardu „nebuvo tiek svarbu kalbėti apie Europos istoriją, tiek kalbėti apie dabartinę padėtį Europoje“. Davidas pasirinko netikėtą požiūrį į savo ekskursiją su gidu, įtraukdamas lankytojus į atviras diskusijas ir diskusijas.

Rumunijos istoriko ir profesoriaus Adriano Cioroianu nuomone, muziejus iš tikrųjų buvo netikėta ir nuostabi idėja. Kalbant apie 1918 m., Rumunijos profesorius teigė, kad tai buvo metai, kai jo šalis laimėjo karą, tačiau, kaip jis teigė, „po karo visos dalyvaujančios šalys patiria pralaimėjimą“.

2017 m. Pirita Näkkäläjärvi, strategijos konsultantė ir samiai pasinaudojo savo vizito muziejuje proga aptarti samių žmonių temą ir didinti informuotumą apie savo bendruomenę, kuri yra padalyta į keturias šalis: Suomija, Švedija, Norvegija ir Rusija. „Todėl mes esame gana Europos žmonės, kad mums nelabai rūpi sienos ir stengiamės jas ignoruoti tiek, kiek galime, nors jos sudaro mums kliūčių, tačiau norime pagalvoti, kad tai yra vienas žmogus iš keturių šalių.“

Norėtume padėkoti Grzegorz Jankowicz, Voldemārs Johansons, Peeter Helme, Valda Selga Liepiņa, Heidemarie Uhl, Pavlína KVAPILOVĮ, Arūnas GELŪNAS, Davidui ZĮBRANSKUSUI, Krzysztof Zanussi, Virva Liski, Ion M. Ionita, Pirita Näkkäläjärvi, Adrian Cioroianu ir visiems kultūros institutams už nuostabų dalyvavimą dienos šventėse!